Siekiant mažinti azoto nuostolius gyvulininkystės ūkiuose, kaip pagrindinį amoniako emisijos šaltinį, Baltijos jūros regione ūkininkai yra supažindinami su naujausiomis srutų rūgštinimo technologijomis ir skatinami jas diegti savo ūkiuose. Šios technologijos labai pasitarnaus ne tik gamtai, bet ir patiems ūkininkams – rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl pasėlius reikia mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis.
Daugiau kaip dešimtmetį Danijoje sukurta, išbandyta ir 18 proc. visų šios šalies gyvulininkystės ūkių naudojama inovatyvi mėšlo ir srutų rūgštinimo technologija daugelyje Europos šalių traktuojama kaip visiškai nauja praktika. Dalinantis gerąja praktika su kitomis Baltijos jūros regiono šalimis, tikimasi sumažinus amoniako garavimą mažinti ir eutrofikacijos procesą (dumblių žydėjimą) Baltijos jūroje, prisidėti prie regiono aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo. Remiantis Danijos patirtimi, rūgštinti srutas galima keliais būdais: 1. Parūgštinti po tvarto grindimis cirkuliuojančias srutas (in-house technologija). 2. Srutas rūgštinti skysto mėšlo rezervuare / lagūnoje (in-storage), o vėliau jas naudoti pasėliams tręšti. 3. Srutas rūgštinti prieš pat išlaistymą laukuose (in-field). Rūgštintas srutas galima naudoti įvairiems pasėliams tręšti. Dirva nuo naudojamų rūgštintų srutų nerūgštėja, rūgštinimas neturi įtakos ir dirvožemio nykimui. Atvirkščiai – praturtina dirvą, visiškai nekenkia mikrobiologinei veiklai dirvožemyje. Jei srutų nerūgštinsime, daugiau azoto ir sieros reikės atiduoti mineralinėms trąšoms. Tręšiant laukus parūgštintomis srutomis, vidutiniškai 9,44 proc. padidėja azoto kiekis dirvožemyje, palyginti su laukais, tręštais nerūgštintomis srutomis, o palyginus su laukais, tręštais mineralinėmis trąšomis, azoto kiekis dirvožemyje padidėja 9,41 procento. Išbandant šią technologiją, buvo atlikti detalūs dirvožemio tyrimai, kuriuose stebimas ne tik dirvožemio pH, bet ir kiti jo kokybės parametrai – humusingumas, konduktyvumas ir kita. Dirvožemio tyrimai rodo, kad mineralinių trąšų naudojimas dirvą rūgština labiau nei rūgštintos srutos. Tai aiškinama srutų savybe pakankamai greitai atkurti šarmingumą (rūgštintų srutų pH visiškai atsistato per kelias savaites). Naudojant šią inovatyvią technologiją, galima užauginti didesnį ir geresnės kokybės derlių, sykiu modeliuoti gamtinius dirvodaros procesus, kad dirvožemis būtų naudojamas labai atsakingai ir racionaliai. Projektą „Baltijos srutų rūgštinimas" Lietuvoje koordinavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT). Projektas pabaigtas 2019 m. Ir nors pastaraisiais metais Lietuvoje gyvulininkystės ūkių mažėja, tačiau jie stambėja, ir ši technologija yra naudinga ne tik stambioms žemės ūkio įmonėms ar kooperatyvams, bet ir ūkininkams.
Efektas: Agroaplinkosauginis, Ekonominis, Tvarus ūkininkavimas, Žmonių sveikata
Argumentavimas: Galvijų srutose būna daugiau sausųjų medžiagų (apie 10%) nei kiaulių. Kuo daugiau yra sausųjų medžiagų, tuo daugiau reikia rūgšties mažinant srutų pH. Ekonomiškiausia, kai srutų pH yra 6,4. Tokiam pH pasiekti reikia 3 l rūgšties m3 (kiaulių srutoms). Emisija kg ha-1 sumažėja nuo 12,5 (nenaudojant rūgšties) iki 1,7 (naudojant 3 l/m3 rūgšties); srutų pH rūgštingumas atitinkamai sumažėja nuo 7,9 iki 6.
