Siekiant didinti konkurencingumą ir ekonominį atsiperkamumą šiandieniniame Lietuvos pienininkystės ūkyje, kaip vienos sudėtingiausių žemės ūkio gamybos šakų, skatinama dalintis ūkio produktyvumo didinimą lemiančiomis žiniomis, ūkyje naudoti inovacines ūkių technologijas. VŠĮ LŽŪKT vykdė projektą, kurio metu plėstas bendradarbiavimas tarp ūkininko – konsultanto – mokslininko. Įgyvendinant projektą, ūkininkams perteiktos žinios ir naujausia informacija apie mokslo atliktus tyrimus pašarų gamybos, šėrimo, aplinkosaugos srityse. Projektas apėmė visą technologinį procesą nuo ganyklų tręšimo iki omega-3 rūgščių turinčių papildų naudojimo gyvuliams šerti. Kiekvienas ūkis turi sukurti stabilią ir subalansuotą žolinių pašarų bazę gyvuliams, kurios tikslas – užtikrinti vertingą gyvulių mitybos racioną visus metus: savame ūkyje užauginti geri žolynai garantuoja pakankamą kokybiškos žolės kiekį visą ganiavos laikotarpį, o iš kokybiškos žolės galima pagaminti vertingus konservuotus pašarus žiemos laikotarpiui.

Projektas įgyvendintas 2 etapais, bandymai atlikti 10-yje pieno ūkių esančių skirtinguose Lietuvos rajonuose (Kėdainių, Radviliškio, Šilutės, Šilalės, Skuodo, Plungės, Akmenės, Kelmės, Rokiškio, Utenos). Pirmo etapo metu žolynai balandžio mėnesį tręšti mineralinėmis NPK trąšomis. Trąšų kiekis skirtinguose ūkiuose skyrėsi priklausomai nuo dirvožemio turtingumo, tręšimo mėšlu bei žolyno sudėties Pirmą žolę pjauti, paliekant apie 5 cm aukščio ražieną, ir iš jos gaminti pašarą ūkininkai pradėjo gegužės 15 d., o baigė mėnesio pabaigoje. Bandymų metu nustatytas ir įvertintas žolyno produktyvumas ir pašarinė vertė, vegetacijos atsinaujinimas, botaninė sudėtis žolyno augimo metais, įvertintas sausos medžiagos kiekis iš ha, tirti konservuoto pašaro (šienainio) kokybiniai rodikliai. Bendras pirmos žolės žalios masės baltymingumas buvo 15–20,7 %. Daugiausia baltymų buvo pupinių-miglinių žolių žolyne, kur pupinės sudarė 40 %, o miglinės – 60 %. Atolų žolynų pašarinė vertė prastesnė, baltymingumas –12,4–17,3 %. Sausųjų medžiagų kiekis iš pirmos žolės buvo 3036–5038 kg/ha. Bandymų metu tirta ne tik žolė, bet ir iš pirmos žolės pagamintas šienainis. Jis buvo labai skirtingos kokybės: nuo 34,4–57,1SM; baltymų proc. nuo 13,8–17,0 SM, energija (NEL) nuo 4,9–6,3MJ/kg SM. Vykdant tręšimo bandymą, ne visuose ūkiuose pavyko pasiekti teigiamą rezultatą, nes daug įtakos turėjo meteorologinės sąlygos (sausra) ir žolyno botaninė sudėtis, todėl rekomenduojame žolių mišinį rinktis iš daugiau komponentų taip prailginsime žolyno ilgaamžiškumą ir atsparumą, naudoti mišiniuose lietuviškas žolių veisles, nes jos prisitaikiusios prie mūsų klimato, esant sausrai tręšti naktį, naudoti kompleksines trąšas, jos geriau pasisavinamos. 2 projekto etapas - Ekstruduotų linų sėmenų išspaudų panaudojimas melžiamoms karvėms šerti. Bandymo tikslas buvo ištirti ekstruduotų linų sėmenų išspaudų įtaką karvių sveikatai, pieno primilžiams, pieno kokybės ir ekonominiams rodikliams. Dvi analogiškos karvių grupės 90 d. šertos vienodais pašarais. Vienai grupei papildomai duota po 1000 g per parą ekstruduotų linų sėmenų išspaudų. Tyrimo metu stebėtas pieno primilžis per parą, riebalų, baltymų, laktozės koncentracija, urėjos ir somatinių ląstelių kiekis piene. Karvės, kurios gavo ekstruduotų linų sėmenų, buvo sveikesnės, gyvybingesnės, neturėjo virškinimo problemų, karvių plaukai labiau žvilgėjo, per bandomąjį laikotarpį primelžta daugiau pieno.

Efektas: Ekonominis, Agroaplinkosauginis, Tvarus ūkininkavimas, Žmonių sveikata

Argumentavimas: Panaudojus ekstruduotas linų sėmenų išspaudas, karvių apetitas buvo geresnis, pieno produktyvumas vidutiniškai padidėjo 6 %. pieno riebumas -4,9% (bandymo pradžioje pieno riebumo vidurkis buvo 3,85%, pabaigoje – 4,04%) pagerėjo sveikatingumas (remiantis kraujo biocheminiais tyrimų rezultatais). Produkto išlaidos 1 kg pieno gauti (priklausomai nuo primilžio) 0,024–0,063 EUR. Išspaudas siūlome naudoti esant aukštam produktyvumui.