titris

Taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinė sistema

Lietuvių

The Applied Innovation Research and Results Information System

English

Lietuvos pieninių ir mėsinių galvijų populiacijos ir avių bandų veislinės vertės ir produktyvumo didinimas taikant inovatyvias biotechnologijas

Sritis
Gyvulininkystė
Posritė
Galvijų ir avių veislinės vertės ir produktyvumo didinimas

Siekiant, kad Lietuvos gyvulininkystės sektorius būtų konkurencingas Europos ir pasaulio rinkoje, būtina diegti reprodukcines technologijas ir mokslo pasiekimus gyvulininkystės ūkiuose, tobulinti veislininkystės sistemą, didinti veislinių gyvulių skaičių ir išsaugoti ūkinių gyvūnų genetinius išteklius. Naudodami įprastąsias technologijas, Lietuvos gyvulių augintojai nepajėgia išauginti norimo skaičiaus aukštos genetinės ir veislinės vertės prekinių telyčių. Dėl šios priežasties telyčios importuojamos iš Olandijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų ES šalių. Jų kainos yra labai aukštos, tačiau veislinė vertė ir sveikatos būklė dažnai būna neaiški. Įvežtiniai gyvuliai nesugeba prisitaikyti prie vietinių pašarų, laikymo sąlygų ir specifinių mikroorganizmų, todėl dėl sveikatos sutrikimų anksti išbrokuojami.

Atsižvelgiant į esamą situaciją, LSMU kartu su partneriais vykdė projektą „Lietuvos pieninių ir mėsinių galvijų populiacijos ir avių bandų veislinės vertės ir produktyvumo didinimas taikant inovatyvias biotechnologijas“, kurio tikslas išspręsti problemas, susijusias su pieninių ir mėsinių galvijų avių bandų veisline verte Lietuvoje. Didėjantį pieno ūkio rentabilumą sąlygoja gyvulių produktyvumas ir gamybos kaštai. Intensyvinant pieno gavybą, greičiau amortizuojasi gyvasis ir negyvasis inventorius. Karvių brokavimas pasiekia 35-40%. Bandos atstatymui kasmet reikia apie 45 telyčių šimtui karvių. Įprastomis sąlygomis gaunama iš 100 karvių iki 85-95 veršelių, iš kurių apie pusė yra patinėliai. Įvertinus galimą telyčių mirtingumą (iki 10%) bei lytinės sklaidos sutrikimus (~5%) užauga tik 30-35 telyčios. Projekto metu įdiegus perspektyviausių telyčių sėklinimo segreguota sperma sistemą bandos atstatymui iš 100 karvių palikuonių užaugs dvigubai daugiau – t. y. apie 70 aukščiausios veislinės vertės telyčių. Pagrindinė problema mėsinėje galvijininkystėje yra nepakankamai efektyvus ir lėtas mėsinių galvijų bandų veislinės vertės ir produktyvumo didėjimas. Viena pagrindinių priežasčių yra tai, kad Lietuvoje mėsinių galvijų bandose dažniausiai naudojamas kergimas – mažiausiai efektyvus veisimo metodas, kurį taikant nepilnai panaudojami vietoje išauginti ir įvertinti buliai, o geriausia pasaulinė genetika beveik nenaudojama. Mėsinių galvijų bandų selekcinio proceso spartinimui pasiūlomi 2 sprendimo būdai: 1. Mėsinių karvių rujų sinchronizavimo ir sėklinimo technologijų naudojimas; 2. Embrionų gavimo in vitro optimizavimas ir diegimas mėsinėje galvijininkystėje. Detaliau apie šiuos metodus skaitykite prisegtose rekomendacijose. Avininkystėje sėklinimo technologijų įdiegimas leidžia žymiai efektyviau panaudoti reproduktorius, gauti iš jų daugiau palikuonių, tiksliau juos įvertinti. Pritaikius avių laparoskopinį sėklinimą greičiau atsiperka išlaidos, patirtos įsigyjant brangius, vertingus avinus užsienio šalyse. Avių augintojai gali sumažinti bandose laikomų avinų skaičių, taip sutaupydami lėšų, o turimų gerų reproduktorių spermą galėtų parduoti, gaudami papildomas pajamas. Mažų bandų savininkai, kurie laiko iki 20 avių, gali nelaikyti avinukų, o sėklinti avis su genetiniu požiūriu vertingesnių avinų sperma, gerindami bandų produktyvumą, bei išvengdami keitimosi avinais ir taip apsisaugodami nuo ligų plitimo, bei sutaupydami lėšas, skirtas avinų auginimui. Panaudojus avių rujų sinchronizavimo metodus, sutrumpėja veisimosi ir ėriavimosi laikotarpiai. Be to, tiksliau nustatomas sėklinimo laikas ir gaunami geresni apsivaisinimo rezultatai. Avių sėklinimo kriokonservuota sperma įdiegimas praktikoje sudarė sąlygas įsigyti geriausių pasaulyje avinų spermą ir leidžia atnaujinti avių bandas bei formuoti naujas selekcijos kryptis, tenkinančias vartotojų poreikius sveikesniems maisto produktams. Tai padeda avių augintojams geriau prisitaikyti rinkoje ir išvystyti konkurencingą mėsinių avių ūkį, galintį konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Detalesnė informacija prisegtuose rekomendacijose.

Efektas: Ekonominis

Argumentavimas: GALVIJAI: apibendrinus sėklinimo pritaikant rujos sinchronizavimą įdiegimo ekonominį efektyvumą 50vnt. veislinių karvių ir telyčių bandoje, ūkis sutaupo 6000€ išlaidų ir gauna ~8400€ didesnes pajamas, o tai sudaro 14400€ ūkio ekonominį pagerėjimą. Didėjant gyvulių skaičiui bandoje proporcingai didėja išlaidų sutaupymai ir papildomos pajamos. AVYS: paskaičiavus ekonominį efektyvumą įdiegus sėklinimą pritaikant rujų sinchronizavimą 300vnt. avių bandoje, galima gauti iki 14500€ ekonominį efektą per metus. Šis rodiklis proporcingai didėja didinant gyvulių skaičių bandoje. Detaliau žr.priedus

Projekto aprašymas: „Lietuvos pieninių ir mėsinių galvijų populiacijos ir avių bandų veislinės vertės ir produktyvumo didinimas taikant inovatyvias biotechnologijas“.

IŠVADOS ir REKOMENDACIJOS (avininkystė)_LT. docx.pdf
IŠVADOS ir REKOMENDACIJOS (mėsinė galvijininkystė)_LT.pdf
Papildoma informacija apie projektą_LT.pdf
Apie inovaciją
  • Metai: 2020
Kontaktinė informacija