Norėdami užtikrinti sveiką ateitį, turime išlaikyti nenualintą ir sveiką pagrindinį gamtos išteklį – dirvožemį. Prie šio tikslo siekimo prisideda „Best4soil“ projektas, kurį įgyvendinat kuriamas žinių mainų tinklas visoje Europoje, jungiantis augintojus (žemdirbius), konsultantus ir mokslininkus.
Ilgalaikis intensyvus žemės ūkis daro neigiamą įtaką dirvožemio sveikatai. Kartu su didėjančiais sintetinių pesticidų naudojimo apribojimais, reikia skubiai rasti alternatyvių metodų, kurie būtų skirti dirvožemio sukeliamoms ligoms kontroliuoti ir kiek įmanoma sumažinti. Naujai sukurta geriausia praktika ir tinkama sėjomaina leidžia išsaugoti, pagerinti ar atkurti dirvožemio sveikatą Europoje. Optimizavus sėjomainą ir pakeitus auginimo technologijos metodus, per dirvožemį plintančios ligos gali pasiekti ekonomiškai nereikšmingą ribą arba net išvis išnykti. Tinkamos sėjomainos parinkimas yra sudėtingas procesas ir reikalauja gerai suprasti vietos sąlygas bei kitus reikalavimus. „Best4soil“ duomenų bazės (https://www.best4soil.eu/database) ir rekomenduojamos priemonės padeda individualiems augintojams sudaryti jiems tinkamą sėjomainą ir turėti sveiką dirvožemį. Geriausios sveiko dirvožemio sukūrimo ir palaikymo praktikos yra šios: 1. Kompostas – nuolatinis tręšimas kompostu didina dirvožemio organinių medžiagų kiekį, mikroorganizmų įvairovę ir gausą. Įvairių rūšių kompostai gali mažinti per dirvožemį plintančių ligų plitimą ir gerina dirvožemio sveikatą. 2. Žaliosios trąšos ir tarpiniai pasėliai gali padėti kontroliuoti kai kurias per dirvožemį plintančias lauko ir sodininkystės augalų ligas. Tiesioginis jų efektyvumas yra nedidelis, palyginus su tokiais kaip cheminis dirvožemio dezinfekavimas ar terminis apdorojimas, todėl šios priemonės turi būti naudojamos prevenciškai. 3. Anaerobinė dezinfekcija (ADD) – tai alternatyva cheminiam dirvožemio apdorojimui. ADD mažina įvairias per dirvožemį plintančias ligas, kenkėjus ir piktžoles. Metodas reikalauja lengvai skaidomų organinių medžiagų įterpimo į dirvožemį, po kurio dirvožemis iškart uždengiamas polietilenine plėvele, kad nepatektų deguonis ir susidarytų anaerobinė aplinka. Kai kuriems organizmams anaerobinės sąlygos yra mirtinos. 4. (Bio)solarizacija – tai dirvožemio dezinfekavimo metodas, kuomet esant didžiausiai saulės spinduliuotei ir temperatūrai sudrėkinta dirva uždengiama plona permatoma plastikine plėvele 4–6 savaitėms. Solarizacijos metu kyla dirvožemio temperatūra, pasikeičia mikroflora, dirvožemio cheminės ir fizinės savybės. Kompostas ir žaliosios trąšos / tarpiniai pasėliai gerina dirvožemio sveikatą, didina derlių ir dirvožemio organinių medžiagų kiekį, mažina patogenų populiacijas arba užkerta kelią jų atsiradimui. Patogenų ir nematodų protrūkiams suvaldyti ir likviduoti ir tuo pačiu palaikant sveiką dirvožemį gali būti naudojami kiti būdai, tokie kaip anaerobinė dezinfekcija ir (bio)solarizacija. Bet kuris ūkininkas gali nedelsdamas pradėti įgyvendinti atitinkamą sėjomainą ir novatoriškas strategijas. Visa informacija yra išversta į 22 ES kalbas, laisvai prieinama ir suprantama, kad būtų užtikrintas sklandus žinių perdavimas iš mokslinių tyrimų į praktiką.
Techninis išpildymas
3. Koncepcijos įgyvendinamumo įrodymas / patvirtinimas
Efektas: Agroaplinkosauginis, Ekonominis
Argumentavimas: Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje yra 19 % eroduotų žemės ūkio naudmenų, iš jų net 61 % sudaro vidutiniškai eroduoti dirvožemiai. Dirvožemis yra svarbiausia ūkininko darbo priemonė. Kuo sveikesnis dirvožemis, tuo geresnis derlius. Tai reiškia mažiau nuostolių, mažiau sąnaudų, mažesnes išlaidas.
1. KOMPOSTAS_PRAKTINĖ INFORMACIJA.pdf
