Žemės ūkio plotuose įrengtos drenažo sistemos padeda sureguliuoti dirvožemio drėgmės rėžimą, gerina laukų įdirbimo sąlygas, tačiau tuo pačiu drenažo vanduo į paviršinius vandenis išplauna augalų nepasisavintas biogenines medžiagas (t. y. azoto ir fosforo junginius), kurių patekimas į vandens telkinius sąlygoja jų eutrofikaciją. Iš nusausintų žemių į Baltijos jūrą patenka 80 % bendrojo azoto ir 53 % bendrojo fosforo kiekio. Minėtos problemos sprendimas taikant vien agronomines ar griežtas ūkinės veiklos apribojimo priemones dėl gamtinių veiksnių įvairovės ir kintančio klimato sąlygų, dažnai nepasiekia laukiamo rezultato. Akivaizdu, kad būtini technologiniai pertvarkymai pačiose drenažo sistemose, todėl jų rekonstravimas, integruojant naujas, aplinkosauginiu aspektu aplinkai „draugiškas“ technologijas, būtų aktualus ir šalies ūkiui svarbus sprendimas.
Pirmieji bandymai taikyti biotechnologijas azotui pašaliniti drenažo vandenyje pradėti Kanadoje ir JAV. Šių biotechnologijų pagrindas – bioreaktorių su organinių medžiagų užpildais (pvz. kukurūzų burbuolėmis, kietmedžio skiedromis, šiaudais ir kt.) įdiegimas pačioje drenažo sistemoje, siekiant sumažinti nitratinio azoto kiekį drenažo vandenyje dėl denitrifikacijos. Tyrimo metu nustatyta, kad technologija drenažo sistemoje pasiteisina, kai pratekėjusio vandens tūris (m3) su bioreaktoriaus tūriu (0,32 m3) atitinka santykiu 7:1. Šiuo metu vyksta tolesni technologijos testavimo ir tobulino darbai lauko sąlygomis. Prognozuojama, kad bioreaktorių su organinių medžiagų užpildais technologija praktikoje galės būti diegiama jau 2023 m. Ji ženkliai prisidėtų prie azotinių junginių suskaidymo (šalinimo) iš drenažo nuotekų ir padėtų ūkiams įgyvendinti agroaplinkosaugos reikalavimus. Tikimasi, kad minėtos sistemos diegimas galėtų būti finansuojamas iš Kaimo plėtros programos.
Techninis išpildymas
3. Koncepcijos įgyvendinamumo įrodymas / patvirtinimas
Efektas: Agroaplinkosauginis
Argumentavimas: Tyrimu nustatyta, kad naudojant denitrifikacijos bioreaktorius vidutinis NO3-N sulaikymo efektyvumas siekia 63-70%, PO4-P sulaikymo efektyvumas siekia 36%. Remiantis minėtais duomenimis, denitrifikacijos bioreaktorių technologiją pirmiausia tikslinga taikyti intensyviai žemės ūkiui naudojamuose sklypuose.
Metodika.pdf
