Dirvožemio rūgštumas – tai vienas iš svarbiausių dirvožemio kokybės kriterijų. Būtent nuo rūgštumo priklauso augalų derliai. Kuo dirvožemis rūgštesnis, tuo derlius prastesnis (gali būti 20–50 proc. mažesnis derlius). Tai itin aktuali problema didžiajai daliai Lietuvos ūkininkų, ypač ūkininkaujantiems vakariniuose ir rytiniuose Lietuvos regionuose. <...>

Projekto inovacija – avių vilnos pagrindu sukurtas produktas, t. y. termoizoliacinės medžiagos, pasižyminčios natūraliomis savybėmis, tinkančios pastatams ir patalpoms apšiltinti, skatinančios efektyvų šių išteklių naudojimą, didinant avis auginančių ūkininkų konkurencingumą, remiant perėjimą prie mažesnės aplinkos taršos ir mažesnio anglies dioksido kiekio išmetimo žemės ūkio sektoriuje. Projektas prisidėjo sprendžiant perteklinės avių vilnos tolesnio panaudojimo, aplinkosaugos klausimus ir sudarant papildomas galimybes suinteresuotiesiems pastatų apšiltinimu ir statybų sektoriui. <...>

Siekiant, kad Lietuvos gyvulininkystės sektorius būtų konkurencingas Europos ir pasaulio rinkoje, būtina diegti reprodukcines technologijas ir mokslo pasiekimus gyvulininkystės ūkiuose, tobulinti veislininkystės sistemą, didinti veislinių gyvulių skaičių ir išsaugoti ūkinių gyvūnų genetinius išteklius. Naudodami įprastąsias technologijas, Lietuvos gyvulių augintojai nepajėgia išauginti norimo skaičiaus aukštos genetinės ir veislinės vertės prekinių telyčių. Dėl šios priežasties telyčios importuojamos iš Olandijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų ES šalių. Jų kainos yra labai aukštos, tačiau veislinė vertė ir sveikatos būklė dažnai būna neaiški. Įvežtiniai gyvuliai nesugeba prisitaikyti prie vietinių pašarų, laikymo sąlygų ir specifinių mikroorganizmų, todėl dėl sveikatos sutrikimų anksti išbrokuojami. <...>

Žemės ūkio sektorius šalies ekonomikoje laikomas vienu iš svarbiausių ir jo svarba sulig kiekviena diena didėja, nes iki 2050 m. pasaulinė maisto produktų gamyba turi padvigubėti, kad būtų patenkinti gausėjančių gyventojų poreikiai ir atsižvelgta į mitybos įpročių kaitą. Norint pasiekti tokius ambicingus tikslus, svarbų vaidmenį atlieka inovacijų diegimas ir žemės ūkio skaitmenizavimas. Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari, ją vykdant turėtų būti tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė. Daug mokslininkų visame pasaulyje prisideda sprendžiant žemės ūkio sektoriaus iššūkius kurdami inovatyvius produktus, paslaugas ir pan. Kad žemės ūkio sektoriaus pokyčiai vyktų sklandžiai, būtinas nuoseklus mokslo ir privataus žemės ūkio sektoriaus bendradarbiavimas. <...>

Projekto tikslas yra padidinti mėsinės galvijininkystės ūkių veiklos našumą ir konkurencingumą karvių reprodukcinės būklės ir rujų nustatymui bei veršingumo stadijos įvertinimui taikant inovatyvią fiziologinių parametrų jutiklių integravimo boliuse technologiją. Tai leis pagerinti veislinių ir penimų galvijų priežiūrą ir sveikatingumą, ypač tais atvejais, kai mėsiniai galvijai laikomi palaidi tiek reprodukcinėse, tiek ir penimų mėsinių galvijų. Gyvulių sveikatos sutrikimus pastebėjus ankstyvoje stadijoje galimi efektyvesni ir greitesni gydymo būdai ar profilaktikos priemonės. Bus įvertintos ūkiuose laikomų mėsinių galvijų reprodukcinės savybės atsižvelgiant į bendrą sveikatingumą ir reprodukcinius rodiklius. Naujų, inovatyvių skaitmeninių algoritmų ir telemetrinių priemonių įdiegimas Lietuvos mėsinės galvijininkystės ūkiuose pagerins gyvūnų gerovę, sveikatingumą, darbuotojų darbo saugą ir kultūrą. Dėl tiksliau identifikuojamos karvių rujos ir optimalaus sėklinimo laiko parinkimo, bus plačiau naudojamas sėklinimas, kas prisidės prie spartesnio genetinio progreso mėsinių galvijų bandose. Projekto metu kartu su gamintojais / tiekėjais įsisavinami ir optimizuojami boliusų su integruotais jutikliais įvedimo gyvuliui metodai, telemetrinės įrangos sumontavimas, suderinimas bei eksploatacija. Pareiškėjo ir partnerių ūkiuose kuriamos mėsinių galvijų reprodukcijos rodiklių duomenų kaupimo ir analizės sistemos. Kaupiami zootechniniai bei skaitmeniniais algoritmais apdoroti telemetriniai duomenys apie gyvulių individualią bei visos bandos reprodukcinę būklę, atliekama jų analizė ir pagal analizės rezultatus optimizuojamas gyvulių reprodukcijos valdymas. Gamybinėmis sąlygomis įvertinamas ir palyginamas mėsinių karvių ir telyčių reprodukcijos efektyvumas, kai ruja, veršingumo tarpsnis nustatomi bei optimalus sėklinimo laikas parenkamas naujuoju bei tradiciniais metodais. Atliekamas gyvulių reprodukcinę būklę charakterizuojančių rodiklių nustatymo metodų palyginamasis vertinimas gyvūnų gerovės, darbuotojų darbo našumo, saugos ir kultūros atžvilgiais. Projekto pabaigoje bus sukurta reprodukcinės diagnostikos ir monitoringo sistema bei paruoštos rekomendacijos reprodukcijos sutrikimų prevencijai gerinti. <...>

Šiame tyrime, derinant aerodistancinius lauko duomenis ir pasitelkiant mašininio mokymosi algoritmus, siekiama prognozuoti kukurūzų teorinį biometano potencialą (TBMP). Šiam tikslui pasiekti kukurūzų lauko eksperimente periodiškai atlikti skrydžiai su bepilotėmis skraidyklėmis, o pagal gautus duomenis apskaičiuoti augalų vegetatyviniai indeksai. Vėliau šie indeksai naudoti kuriant mašininio mokymosi algoritmus ir tuo pačiu, siekiant prognozuoti TBMP reikšmes. <...>

Karvių veršingumo nustatymas iš pieno IFA metodu yra atliekamas siekiant aptikti ankstyvojo veršingumo baltymą (glikoproteiną (PAGs) <...>

Džiovinimas yra viena populiariausių, bet daug energijos reikalaujanti technologinė operacija. Didelės sąnaudos energetiniams ištekliams neišvengiamai turi įtakos prekinės produkcijos savikainai, konkurencingumui ir jos gamybos technologijos poveikiui aplinkai. Neišsenkantis, pigios ir aplinkai draugiškos energijos šaltinis yra saulė. Šiuo metu praktikoje vis dažniau diegiami saulės spinduliuotę naudojantys įrenginiai. Ne išimtis yra džiovinimo technologijos. <...>