Sukurtas integruotas rizikos vertinimo ir valdymo žemės ūkyje modelis, įskaitant integruotą rizikos vertinimo metodiką, rizikos valdymo modelį, pagal riziką įvertintą ūkio efektyvumo vertinimo metodiką. Šis modelis leidžia identifikuoti ūkio rizikos veiksnius, rizikos pasikeitimą laikui bėgant, pavienių rizikos rūšių poveikį ir riziką bendrai rizikai ir, atsižvelgiant į poveikio kryptį ir apimtį, pasirinkti tinkamą riziką mažinimo priemones. Modleios pagrindas - rizikos vertinimo indeksas, leidžiantis įvertinti rizikos lygį ir jo kitimo tendencijas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija rekomendavo taikyti modelį žemės ūkio bendrovėse ir ūkininkų ūkiuose. <...>

UAB ,,Šeduvos avininkystė“ specializacija – veislinių avių auginimas ir pardavimas. Siekiant ūkininkus aprūpinti sveikomis veislinėmis avytėmis ir avinukais bei sumažinti darbo sąnaudas prižiūrint veislines avis, bendrovė įsigijo modernią, gyvūnų gerovę atitinkančią profilaktinę avių sveikatos priežiūros technologinę liniją. Ją sudaro: išmaniosios svarstyklės su duomenų kaupimu kompiuteryje, dezinfekcinis gardelis su vonia, automatinės avių bonitavimo staklės ir mobilios vartomos avių nagų priežiūros staklės. Tokia investicija siekta pagerinti avių sveikatingumą, susijusį su jų nagų būkle, pagerinti bendrą avių sveikatą, tiksliau įvertinti tam tikrai veislei būdingus požymius ir avyčių bei avinukų tinkamumą veislei (bonitavimą). Dėl minėtos technologinės įrangos diegimo jokių problemų nekilo, mokymų dirbti su įrenginiais nereikėjo. <...>

Penimų galvijų produktyvumas didėja, kai jie gauna tiksliai dozuotą, pagal iš anksto nustatytą receptūrą paruoštą pašarą. Kontroliuojamų ir penimų buliukų auginime besispecializuojantis ūkis nusprendė investuoti į pašarų ruošimo-dalinimo procesą: įsigyti pašarų smulkinimo-maišymo-dalinimo technologiją su integruota svėrimo sistema (toliau-PRS) ir ją išbandyti gamyboje. Iki minėtos investicijos ūkyje gyvuliai (metinis vidutinis galvijų skaičius iki 300 vnt.) šerti rankiniu būdu (galvijus prižiūri 4 darbuotojai), todėl nebuvo galima tiksliai apskaityti išduoto pašarų kiekio. Įsigyta PRS leido lengviau optimizuoti, kontroliuoti ir, esant reikalui, operatyviai koreguoti šėrimą. Remiantis ūkio gamybos duomenimis prieš ir po investicijos (2016, 2017 ir 2018 m.) nustatyta, kad PRS turėjo teigiamos įtakos buliukų priesvoriams, gyvulių sveikatai, sumažėjo žmogiškųjų išteklių darbo sąnaudos ruošiant ir dalinant pašarus, sumažėjo gaminamo pašaro savikaina. <...>

UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ pagrindinė veikla – žemės ūkio produkcijos (javų, linų ir kitų žemės ūkio augalų) kultivavimas, pienininkystė, galvijų auginimas mėsai, veislinių telyčių ir buliukų auginimas. Bendrovėje laikomi 823 galvijai, iš jų 298 melžiamos karvės, 36 mėsiniai Šarolė veislės galvijai, auginami Lietuvos žalųjų, Švedijos žalmargių ir pieninių Simentalų veislės galvijai. Su galvijais dirba 16 darbuotojų: 6 melžėjos ir 10 pagalbinių darbininkų. 2017 m. bendrovė įdiegė šias technologines inovacijas: įsigijo bandos ir šėrimo valdymo sistemas bei somatinių ląstelių skaitiklį. Diegti šias inovacijas pasirinkta todėl, kad ūkiui yra labai svarbu mažinti gamybos sąnaudas, efektyviau ir laiku panaudoti informaciją, didinti produktyvumą, gerinti pieno kokybę, gyvulių sveikatą ir ūkio pelningumą. <...>

Skystųjų ir klampiųjų pašarų dozatorius, prijungtas prie melžimo roboto, padeda galvijus šerti optimaliau ir individualizuotai, vykdyti jų medžiagų apykaitos ligų profilaktiką. Individualus pašarų dozavimas užtikrina visavertį karvės dienos racioną, padeda išvengti tam tikrų medžiagų apykaitos ligų, melžimo vietoje apsaugo nuo konkurencinių kovų bandoje. <...>

VšĮ „ASU Mokomasis ūkis“ įsigijo ir traktoriuje sumontavo automatinę vairavimo sistemą bei purkštuvų sekcijų automatinio valdymo sistemą. Ūkis valdo 450 ha, iš kurių 30 ha užima kultūrinės ganyklos, kitame plote – ariama žemė. Apie 90 ha užsėjama dvimetės žolės mišiniu (dobiliukų ir motiejukų mišinys) pašarams gaminti. Ūkyje dirba 1 agronomas, 3 traktorių operatoriai ir inžinierius-mechanikas. <...>

EIP projekte pritaikytas grūdų daiginimas naudojant hidroponiką – plačiai taikomą šiltnamiuose auginimo be grunto metodą atitinkamai dozuojant vandenį arba vandenį su atitinkamais maisto medžiagų tirpalais. Hidroponinė sistema įrengiama patalpoje, kurioje kontroliuojama oro temperatūra, drėgnumas ir apšvietimas su sėklų paruošimo įranga ir vertikaliai penkiais–šešiais aukštais išdėstytais lentynų blokais grūdams daiginti su automatizuota laistymo dozavimo ir vandens surinkimo sistema. Sudygę grūdai, tolygiai paskleisti lentynose, per 7 d. užaugina želmenis, kurie naudojami gyvuliams šerti atitinkamai maišant su įprastais pašarais. Pagrindiniai šio pašaro gamybos metodo privalumai – nereikia žemės ir reikia nedaug vandens pašarui užauginti. Trumpas pašaro gamybos ciklas leidžia greitai ir lanksčiai pritaikyti pašaro gamybą kintantiems poreikiams. Sėkminga pašaro gamyba priklauso nuo daiginamų sėklų kokybės, higienos laikymosi ir sąlygų pašaro gamybos metu. <...>

Projekto tikslas ‒ įvertinti dirvožemio drėgmės reguliavimo priemones ir jų taikymo efektyvumą Lietuvos teritorijoje, teikiamą ekonominę bei ekologinę naudą, siekiant didinti žemės ūkio konkurencingumą ir skatinti ūkininkus diegti moksliniais tyrimais grįstas inovatyvias technologijas, užtikrinančias darnų vandens išteklių naudojimą ir aplinkos puoselėjimą. Sprendžiamos praktinės problemos: nepalankus dirvožemio drėgmės režimas ir neoptimalus drėgmės atsargų augalams užtikrinimas sausringais laikotarpiais; patiriami žemės ūkio nuostoliai dėl drėgmės pertekliaus ar stygiaus, neefektyvesnis maisto medžiagų (NPK) naudojimas, paviršinių vandens telkinių tarša. Reguliuojamas drenažas turi poveikį aplinkosauginiu požiūriu: susidariusi patvanka reguliuojamose sistemose sumažino NO3-N ir NH4-N koncentracijas drenažo vandenyje 71 ir 100 proc., fosforo kiekis Pb PO4-P ir Nb reguliuojamose sistemose 29, 43 ir 43 proc. mažesnis. 40 cm gylyje drėgmės atsargos 5,1–6,9 proc., 60 cm - 21 proc. 1 m – 3,1 proc. didesnės. <...>

Žemės ūkio plotuose įrengtos drenažo sistemos padeda sureguliuoti dirvožemio drėgmės rėžimą, gerina laukų įdirbimo sąlygas, tačiau tuo pačiu drenažo vanduo į paviršinius vandenis išplauna augalų nepasisavintas biogenines medžiagas (t. y. azoto ir fosforo junginius), kurių patekimas į vandens telkinius sąlygoja jų eutrofikaciją. Iš nusausintų žemių į Baltijos jūrą patenka 80 % bendrojo azoto ir 53 % bendrojo fosforo kiekio. Minėtos problemos sprendimas taikant vien agronomines ar griežtas ūkinės veiklos apribojimo priemones dėl gamtinių veiksnių įvairovės ir kintančio klimato sąlygų, dažnai nepasiekia laukiamo rezultato. Akivaizdu, kad būtini technologiniai pertvarkymai pačiose drenažo sistemose, todėl jų rekonstravimas, integruojant naujas, aplinkosauginiu aspektu aplinkai „draugiškas“ technologijas, būtų aktualus ir šalies ūkiui svarbus sprendimas. <...>

Projekto metu sukurta tvaraus ūkininkavimo metodika, kuri apima aerodistanciniais spektrometriniais metodais paremtus dirvožemio dangos savybių ir augalų fiziologinių parametrų ir drėgmės tyrimus bei kompleksinį ekonominį ūkio išteklių vertinimą. Atlikti taikomieji tyrimai, siekiant nustatyti sukurtos metodikos tikslumo ir taikomumo parametrus. Bendrų augalų fiziologinių charakteristikų ir streso vertinimui buvo taikomi įvairių spektrinių rodiklių skaičiavimo pasėliuose metodai. Metodikoje aprašomas jų skaičiavimo ir sudarymo procesas. Buvo atliktas tiriamų ūkių ekonominės veiklos vertinimas ir pagal gautus rodiklius, sukurta bei verifikuota tvaraus ūkininkavimo metodika. Ją sudaro, ekonominių, aplinkosauginių ir vadybinių rodiklių, įvertinančių ūkių gebėjimą tvariai ūkininkauti ir leidžiančių priimti geresnius vadybinius sprendimus, apžvalga. Taip pat pateikiamas tvaraus ūkininkavimo modelio naudojimo vadovas. <...>

Pasaulyje nuolat auga tvarių augalininkystės sprendimų poreikis. ThermoSeed – tai inovatyvi, itin veiksminga ir aplinkai draugiška sėklų apdorojimo technologija, kurios pridėtinė vertė patraukli ir sertifikuotos sėklos daugintojams, ir ūkininkams. ThermoSeed technologija sukurta Švedijoje, Upsalos žemės ūkio universitete. Kasmet Švedijoje šia technologija apdorojama per 80 tūkst. t sėklų. Minėta technologija apdorotų sėklų poreikis visame pasaulyje auga, nes jos gali būti naudojamos ir ekologiniuose ūkiuose, ir įprastuose. Technologija grindžiama sėklų dezinfekavimu aukštos temperatūros garais. Jos veiksmingumas jau patikrintas didelio masto įvairių bandymų rezultatais ir tinka naudoti įvairių rūšių augalų sėkloms. Thermoseed technologija naudojama ne tik Švedijos, bet ir Norvegijos, Prancūzijos, JAV, Japonijos ūkininkų kooperatyvuose. 2021 m. ši technologija bus instaliuota Suomijos ir Šveicarijos ūkininkų kooperatyvuose. <...>

Dėl kenksmingų organizmų įvairovės, jų gausos ir informacijos trūkumo apie ligų ir kenkėjų plitimą realiu laiku, augalininkystės produkcijos augintojai netikslingai naudoja augalų apsaugos produktus, purškimo darbus atlieka netinkamu metu. Vienpusis ir neatsakingas augalų apsaugos produktų naudojimas yra susijęs su rizikos didėjimu: atsiranda didelė agroekosistemos pokyčių tikimybė – mažėja biologinė įvairovė, didėja augalų produkcijos tarša, be to, neefektyvus augalų apsaugos priemonių naudojimas šalies mastu didina derliaus nuostolius, blogina žemės ūkio produkcijos kokybę, didina produkcijos savikainą ir mažina ūkių konkurencingumą. <...>

Iki šiol Lietuvoje šių želdinių plantaciniai miškai nebuvo veisiami, nes tam nebuvo teisinės bazės. Įteisinus šių medžių rūšių plantacinių miškų veisimą, sukurta jų veisimo, priežiūros ir auginimo technologija bei skirtingų Lietuvos ekoklimatinių regionų 10-yje valdų įveisti, prižiūrimi ir saugomi bandomieji želdiniai. Juose aukštos kvalifikacijos darbuotojai sudaro sąlygas želdiniams pasiekti ekonominiu požiūriu pagrįstą našumą ir produktyvumą, mažina galimą neigiamą įtaką sodinukų augimo spartai. <...>

Siūlomas modelis gali būti pritaikytas žemės ūkio gamintojų grupėse ir būtų naudingas ūkininkams dėl šių priežasčių: 1) padidėtų ūkių pajamos; 2) būtų įgyvendinti gyvulių gerovės reikalavimai (iš dalies pritaikant prie klimato atšilimo stabdymo); 3) dėl to sustiprėtų ūkių gyvulių bandos; 4) visos pritaikytos priemonės butų įgyvendintos iš paramos arba tik iš dalies prisidedant patiems ūkininkams; 5) ūkininkai išmoktų dirbti grupėje bei matytų savo tolimesnės veiklos perspektyvas; 6) augtų valstybės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio dėl padidėjusių pajamų iš produkcijos pardavimo. <...>

ES žemės ūkis išskiria daugiau kaip 90 % amoniako, kuris yra svarbus atmosferos teršalas, turintis poveikį vandens telkiniams, dirvožemiui ir atmosferai. Jis taip pat lemia natūralių ekosistemų rūgštėjimą ir eutrofikaciją, prisideda prie kietųjų dalelių, turinčių neigiamą poveikį žmonių sveikatai, susidarymo. Gyvulininkystės sektorius yra atsakingas net už 8–11 % pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) tokių kaip amoniakas, metanas ir diazoto oksidas kiekius. Kiekvienais metais galvijininkystės ūkio intensyvumas didėja. Prognozuojama, kad iki 2050 m. atitinkamai 72 % ir 82 % padidės pieno ir jautienos mėsos paklausa. Netaikant jokių papildomų priemonių, gali didėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekis. Todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas didžiausiam amoniako šaltiniui gyvulininkystėje – gyvulių ekstrementams. <...>

Siekiant užauginti daugiau sveikesnės produkcijos, kurią auginant būtų naudojama kuo mažiau augalų apsaugos produktų, svarbų vaidmenį atlieka informacijos apie ligų ar kenkėjų plitimą įvairiuose žemės ūkio augalų pasėliuose operatyvumas. Žemdirbiams rekomenduojama naudoti informacines sistemas, tokias kaip IKMIS, kuriuose pateikiama informacija ne tik apie kenkėjų ar ligų grėsmę, randami jų katalogai atpažinimui, bet ir gaunami patarimai, kokius apsaugos produktus pasirinkti. <...>

Siekiant mažinti azoto nuostolius gyvulininkystės ūkiuose, kaip pagrindinį amoniako emisijos šaltinį, Baltijos jūros regione ūkininkai yra supažindinami su naujausiomis srutų rūgštinimo technologijomis ir skatinami jas diegti savo ūkiuose. Šios technologijos labai pasitarnaus ne tik gamtai, bet ir patiems ūkininkams – rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl pasėlius reikia mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis. <...>

Siekiant didinti konkurencingumą ir ekonominį atsiperkamumą šiandieniniame Lietuvos pienininkystės ūkyje, kaip vienos sudėtingiausių žemės ūkio gamybos šakų, skatinama dalintis ūkio produktyvumo didinimą lemiančiomis žiniomis, ūkyje naudoti inovacines ūkių technologijas. VŠĮ LŽŪKT vykdė projektą, kurio metu plėstas bendradarbiavimas tarp ūkininko – konsultanto – mokslininko. Įgyvendinant projektą, ūkininkams perteiktos žinios ir naujausia informacija apie mokslo atliktus tyrimus pašarų gamybos, šėrimo, aplinkosaugos srityse. Projektas apėmė visą technologinį procesą nuo ganyklų tręšimo iki omega-3 rūgščių turinčių papildų naudojimo gyvuliams šerti. Kiekvienas ūkis turi sukurti stabilią ir subalansuotą žolinių pašarų bazę gyvuliams, kurios tikslas – užtikrinti vertingą gyvulių mitybos racioną visus metus: savame ūkyje užauginti geri žolynai garantuoja pakankamą kokybiškos žolės kiekį visą ganiavos laikotarpį, o iš kokybiškos žolės galima pagaminti vertingus konservuotus pašarus žiemos laikotarpiui. <...>

Norėdami užtikrinti sveiką ateitį, turime išlaikyti nenualintą ir sveiką pagrindinį gamtos išteklį – dirvožemį. Prie šio tikslo siekimo prisideda „Best4soil“ projektas, kurį įgyvendinat kuriamas žinių mainų tinklas visoje Europoje, jungiantis augintojus (žemdirbius), konsultantus ir mokslininkus. <...>

Šiandieninis ūkininkavimas tampa vis sudėtingesnis: klimato kaitos pokyčiai, investicijos, augalų ligos, tvarus kenkėjų ir piktžolių naikinimas, besikeičiančios rinkos tendencijos ir t. t. – visi šie iššūkiai skatina ieškoti naujų technologijų ir sprendimų, kurių dėka ūkio veikla būtų vykdoma efektyviau ir tvariau. <...>

Pastaraisiais metais žemės ūkis tampa vis modernesnis, įvairios skaitmeninės technologijos ir inovacijos yra taikomos skirtingose žemės ūkio srityse. Tie, kurie sieja ateitį su žemės ūkiu, turi nuolat mokytis, diegti skaitmenines technologijas ir inovacijas. Tai padeda taupyti laiką ir lėšas, realiu laiku stebėti, rinkti ir analizuoti gaunamą informaciją. <...>

Šiandieninėmis sąlygomis kiekvieno ūkio subjekto darbo rezultatai, jo konkurencingumas vis labiau priklauso nuo padarytų gamybos išlaidų. Praktikoje gamybos išlaidų apskaitai, analizei ir produkcijos savikainos kalkuliavimui skiriamas nepakankamas dėmesys. Priimant sprendimą gaminti ar negaminti tam tikrą nepelningą produktą, svarbu suvokti, kaip ta savikaina apskaičiuota ir kokios išlaidos į ją įskaitytos. <...>

DISARM – tai aktyvus tinklas, siekiantis rasti naujoviškus atsparumo antibiotikams sprendimus. DISARM siekia mažinti atsparumą antibiotikams, mažindamas jų poreikį gyvulininkystėje, daugiausia dėmesio skirdamas ligų prevencijai ir apdairiam antibiotikų vartojimui. Tai ūkininkų, veterinarijos gydytojų, konsultavimo tarnybų, mokslininkų ir pramonės atstovų bendradarbiavimas, kuriuo siekiama skleisti naujoviškus atsparumo antibiotikams valdymo sprendimus gyvulininkystėje, kad būtų sumažinta atsparumo antibiotikams grėsmė. <...>

Intensyviai, gausiai ir dažnai be priežasties ūkiuose naudojant antibiotikus, vystosi atsparesni ligų sukėlėjai ir vaistų poveikis mažėja, todėl kartojasi susirgimai, didinamos antibiotikų dozės. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad bakterijos, turinčios atsparumo antibiotikams genų, yra perduodamos iš gyvulio gyvuliui ir iš gyvulio žmogui. Problema yra didelė, nes mikroorganizmų atsparumas antibiotikams vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. <...>

Siekiant padėti ūkininkams paprasčiau ir greičiau pranešti apie įvykdytus įsipareigojimus, tinkamai įvertinti savo deklaruojamų laukų būklę, surasti su išmokomis susijusią informaciją, sukurtas ir nuolat tobulinamas nemokamas skaitmeninis įrankis – mobili programėlė „NMA agro“. Šios programėlės praktine nauda jau įsitikino daugiau nei 20 tūkst. vartotojų. Programėlėje įdiegti „Copernicus“ programos Sentinel palydoviniai vaizdai bei iš jų sudaryti skirtingų augmenijos indeksų žemėlapiai, kurių pagalba ūkininkai gali stebėti ir vertinti savo laukuose auginamų pasėlių būklę, o esant būtinybei atlikti reikiamas ūkio veiklas. Sentinel palydoviniai vaizdai ir augmenijos indeksų žemėlapiai atnaujinami kas 5 dienas. Taip pat ūkininkai gali pranešti apie įvykdytas veiklas ar ištaisytus neatitikimus ne tik NMA, bet ir kitoms priežiūros institucijoms. „NMA agro“ leidžia siųsti fotonuotraukas su tiksliomis koordinatėmis bei kryptimi tiesiogiai iš vietovės, taip pat matuoti atstumus ir plotus ekrane. Programėlėje pateikiamos aktualios NMA naujienos, kalendorius, kuriame sužymėti pagrindinių įsipareigojimų ir darbų terminai, orų prognozė. Per programėlę galima pasiekti NMA informacinį portalą ir sužinoti apie savo pateiktų paraiškų administracinę būseną, išmokėtas paramos sumas ir t. t. Programėlė skirta ne tik ūkininkams, ja gali naudotis visi Lietuvos gyventojai. <...>